Belogradčike saulėta. Nelabai šilta, bet saulutė šviečia, nėra vakarykščio vėjo ir gražu. Miestelio krašte įspūdingi bokštai. Dėl jų mes čia ir atvažiavome. Ne akmeniniai, greičiau stipriai sukietėjusio molio. Vėjas ir lietus juos po truputi tirpdo.
Fortas, jo sienos ir vartai išradingai įmontuoti tarp akmeninių bokštų.
Įspūdingi vaizdai nuo viršaus. Skelbiama, kad čia buvo gyvenamosios patalpos po žeme, bet jos uždarytos. Gal būt atidaromos turistų grupėms.
Nuo forto aplink tuos bokštus nužymėtas nedidukas pasivaikščiojimo takas. Juo ir apeiname kalną. Aptinkame sovietinių laikų vasaros kino teatrą
ir bilietų kasą. Tik, panašu, bilietų čia jau seniai nepardavinėja.
Negaliu suprasti, miestelis nedidukas, Bulgarijos užkampyje, o tarp kalvų buvo vasaros kino teatras...
Vida tyrinėjo iš ko sudarytas keistas kalnas ir kiek pailsusi prisėdo.
O čia keliukas iš miesto į vasaros kiną. Net šviestuvai stovi.
Nueiname pietauti į Markashnitsa. Skaniai prisivalgome už 14 levų.
Bulgarijoje mums neįprasta tradicija - mirusių nuotraukas su trumpa informacija tvirtinti prie tvorų, durų, vartų. Čia tokiais lapeliais apklijuota visa skelbimų lenta.
Važiuojame į Sofiją. Gali būti, kad šiomis vietomis man dar teks važiuoti. Žinau, kad nuo Montanos į Sofią yra neblogas kelias pro Vratsa ir Botevgradą, kuriuo atvažiavome, bet važiuoju tiesiai per kalnus. Laiko turime, galime pavažiuoti ir kalnų keliu. Ir tikrai kelias gražus, su daugybe staigių posūkių ir kalnais aplink. Bet kai tas gėris tęsiasi ar ne 50 km, jo jau per daug. Daugiau čia nevažiuosiu, geriau kad ir toliau, bet geresniu keliu.
Įvažiavus į Sofiją užsuku į nedidelę benzino kolonėlę. Prisipilu pilną baką, nueinu mokėti, o mergina ir sako - kortelių nepriima, tik grynais... Pirmą kartą mums taip, kaip tyčia ir grynų mažai turime. Net pasimečiau iš netikėtumo - ką dabar daryti? Mergina sako, kad bankomato čia arti nėra. Staiga prisiminiau, kad turiu eurų, sakau - gal tiks? OK, be problemų, ir užmokėjau eurais visai normaliu kursu.
Vakare jau įsikūrinėjame Sofijoje. Butukas (ypač sanitarinė zona) super minimalistinis. Dušas yra, bet kaip juo pasinaudoti neįsivaizduoju. Jeigu po juo prausiesi, tai vanduo tekės ant sienų, ant visko. Ir dar kriauklė prie gretimos sienos, vos ne sėdėti joje reikia... Tačiau butukas pačiame centre, penkios minutės pėsčiomis iki Justicijos rūmų, kur rytoj startuos free turas.
Didelis privalumas – galėjome automobiliu įvažiuoti į užtvertą kiemą. Gatvėje visur parkingas mokamas.
Išėjome nusipirkti maisto vakarienei. Nustebino kaip supermarkete pardavinėjamos daržovės. Dėžės su daržovėmis sustatytos gatvėje, pirkėjas prisikrauna į maišelius, ko jam reikia, eina į prekybos salę ir susimoka. Nemačiau kad kas stebėtų ar nenueini nesusimokėjęs.
Apskritai, tokia tvarka daug kur, pavyzdžiui prie lankytinų objektų stovi kioskutis, eini, nusiperki bilietą, paskui tų bilietų niekas nei tikrina, nei žiūri.